Unikali, pamario kraštui būdinga tradicija stintas prisivilioti bumbinant. Paprastai bumbinimą lydėdavo dainavimas. Šis akustinis žvejybos būdas išlikęs iki šių dienų.
Žvejybos būdas metų bėgyje kito. Iki 1915 m. buvo naudojamos apie 3 m. ilgio basliai, kuriuos žvejai kartu su tinklais, iškirtę 50×50 cm dydžio eketę, įleisdavo vandenin. Baslys horizontaliai plūduriuodavo po ledu skersai eketės. Žvejas šakėmis spustelėdavo baslį gilyn ir staiga atleisdavo. Taip kildamas baslys trenkdavosi į ledą iš apačios ir sukeldavo garsų bildesį, kuris prikviesdavo stintas į tinklus. Po 1915 m. žvejai vietoj baslių ėmė naudoti apie 4 metrų ilgio pušines (eglines) lentas, kurios skendėjo vandenyje, o žvejys kaukšėdavo mediniais plaktukais per virš ledo kyšančios lentos galą. Pats žvejas sėdėdavo ant kėdutės ir bumbinimą palydėdavo žodžiais (dainavimu) ,,stinta pūkis, stinta pūkis”. Pastarasis žvejybos būdas praktikuojamas ir nūdienos žvejų.